Naujienos

Šiais metais sukanka 15 metų, kai Lietuvos ir Latvijos parlamentai rugsėjo 22-ąją – Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Bendras šios dienos minėjimas, dalyvaujant abiejų šalių aukštiems pareigūnams, yra viena iš iniciatyvų įgyvendinant Pranešimo apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas rekomendacijas. Šiemet, pažymint Baltų vienybės dieną, rugsėjo 18 dieną pirmą kartą organizuojamas Lietuvos ir Latvijos vyriausybių bendras posėdis, kuris vyks Rokiškyje. Rugsėjo 19 dieną Rokiškyje vyks tradiciniai šventiniai Baltų vienybės dienos minėjimo renginiai, kuriuose dalyvaus abiejų šalių Parlamentų Pirmininkai, tarpparlamentinių grupių nariai, Lietuvos ir Latvijos ambasadoriai. Rugsėjo 20 dieną, minint Baltų vienybės dieną, Agluonoje, Latvijoje bus atidengtas paminklas Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai (Martai).

Rugsėjo 19 dieną Rokiškyje rengiamoje Baltų vienybės dienos programoje: parodos, skirtos Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui atidarymas, jaunimo protų mūšis, kuriame dalyvaus abiejų šalių moksleiviai, tautodailės amatų mugė, dvišalių Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną projektų pristatymas, klubo Jotvingis ginklų paroda ir šaudymas į taikinius, Lietuvos ir Latvijos folkloro kolektyvų koncertas, baltų genčių istorinių archeologinių kostiumų kolekcijos pristatymas ir kt. renginiai.  Vakare svečius džiugins lietuvių folkroko grupė „Žalvarinis“, grupė „Thundertale“ ir latvių dūdmaišių ir būgnų grupė „Auļi“. Šią dieną Rokiškyje vyksiančiuose renginiuose dalyvaus  Lietuvos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Latvijos Saeimos Pirmininkė Ināra Mūrniece, abiejų šalių tarpparlamentinių grupių nariai, Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis ir Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einars Semanis, Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinio techninio sekretoriato vadovė Antra Jansone, Lietuvos ir Latvijos pasienio savivaldybių delegacijos. Renginio organizatoriai - Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Latvijoje ir Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Rokiškio rajono savivaldybė, Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinis techninis sekretoriatas.

Rugsėjo 20 dieną 12 val.  Agluonoje atidengiamas paminklas Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai (Martai). Atidengimo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos ir Latvijos kultūros ministrai, abiejų šalių katalikų bažnyčios dvasininkai.

Istorinė legenda byloja, kad Mindaugo žmona Morta (latviškai vadinama Marta) buvusi kilmingo Latgalijos Medelonų pilies valdytojo duktė. Mindaugą, vykstantį į uošviją guosti Mortos tėvų dėl dukters mirties, užklupo sąmokslininkai. Jis buvęs nužudytas 1263 metais kartu su dviem sūnumis. Buvo palaidotas Agluonoje - pilkapyje į vakarus nuo Agluonos katalikų bazilikos arba jo palaikai buvę perkelti į Agluonos baziliką po altoriumi, kur prie pirmo pilioriaus dešinėje nuo altoriaus vienuoliai dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą su užrašu „Didžiajam Lietuvos valdovui Mindaugui“.

Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje mus pasiekė iš XVII amžiaus. To meto raštuose minima, jog 1618 metais Agluonoje, šalinant seno bokšto griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti Mindaugo kapą su išlikusiu teksto nuorašu. Jis skelbia, kad „šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė... Karaliumi iš kunigaikščių ... tapęs pirmuoju... Stabų garbintojas dvilypis... Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai... nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12“.

Grupė Lietuvos ir Latvijos visuomenės veikėjų idėją pastatyti bendrą paminklą vieninteliam baltų karaliui, siekusiam suvienyti visas baltų gentis, kreipėsi į Lietuvos ambasadą Latvijoje 2010 m., siūlydami įamžinti Karaliaus Mindaugo ir Karalienės Mortos kapavietės vietą Agluonos bazilikos teritorijoje. 

2011 m. surengtame konkurse atrinktas skulptoriaus Vidmanto Gylikio projektas. 2012 m. buvo sukurta bendra iniciatyvinė grupė paminklo projektui įgyvendinti. Iš Lietuvos pusės jai vadovavo kunigas Rimantas Gudelis, iš Latvijos – Rezeknės latgaliečių kultūros draugijos vadovas Peteris Keišs.

Karaliaus Mindaugo ir Karalienės Mortos paminklas Agluonoje – tai siekis įamžinti Lietuvos valstybės istorinį palikimą, o istorinės legendos apie lietuvį Karalių ir latvę Karalienę atminimas pabrėš dviejų išlikusių baltų tautų – lietuvių ir latvių – bendras šaknis ir vienybę.