Naujienos

Lietuvos ambasados Latvijoje iniciatyva balandžio 13 dieną Rygoje surengti stambiausių Latvijoje investavusių lietuviškų įmonių vadovų darbo pusryčiai su Latvijos ekonomikos ministru Krišjaniu Kariniu, finansų ministru Oskaru Spurdziniu ir Latvijos Saeimos ekonomikos komiteto pirmininku Dzintaru Jaundžeikaru.

Darbo pusryčiuose Lietuvos verslui Latvijoje atstovavo Mažeikių naftos prekybos namų, įmonių “Bitė GSM”, “Sonex”, “Ranga IV”, “Constructus”, „Eurofarmacijos vaistinės“, “Narbutas ir Ko”, Baltijos baldų grupės vadovai.

Susitikimą vedęs Lietuvos ambasadorius Latvijoje Osvaldas Čiukšys padėkojo Latvijos pareigūnams už rezultatyvų ligšiolinį bendradarbiavimą ir teigė, jog susitikimu siekiama užmegzti glaudesnį ryšį ir dialogą tarp investuotojų bei sprendimus dėl verslo aplinkos priimančių pareigūnų.

Latvijos ekonomikos ministras taip pat atkreipė dėmesį į puikų Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą tiek politiniu, tiek ekonominiu lygiu.

Ministras pastebėjo, kad abiejose šalyse egzistuoja gana panašios verslo sąlygos, ir pabrėžė žemo mokesčių lygio išlaikymo svarbą regiono konkurencingumui.

K.Karinis pažadėjo, kad Latvijoje jokiu būdu nebus diskriminuojamas verslas, įmonės ar investicijos iš Lietuvos, ir pakvietė verslininkus kartu aptarti rūpimus klausimus.

Pasak Latvijos finansų ministro, Latvijoje veikiančios Lietuvos įmonės ženkliai papildo Latvijos biudžetą.

Naujausiais Latvijos įmonių registro duomenimis, šiuo metu Latvijoje veikia 954 lietuviško kapitalo įmonės. Nuo 1991 iki šių metų Lietuvos įmonės investavo per 21 mln. latų (apie 120 mln. litų) į Latvijos įmonių kapitalą. Įspūdingas ir investicijų augimas: 1991 metais investicijų apimtis siekė 41 tūkst. latų (daugiau nei 100 tūkst. litų), tuo tarpu 2004 metais buvo investuota 6 mln. latų (daugiau nei 30 mln. litų). Pernai Lietuvos kapitalo įmonės sumokėjo 64,7 mln. latų (apie 330 mln. litų) į Latvijos valstybės biudžetą.

Pasak finansų ministro, pastaruoju metu labai sėkmingas buvo Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas atstovaujant šalių interesams tarptautinėse organizacijose.

Nors abi šalys konkuruoja dėl Europos Sąjungos rinkos, tuo pačiu metu turi bendradarbiauti, siekdamos išlikti konkurencingos prieš išsivysčiusius Europos regionus. Ministras taip pat sutiko, kad dar reikia daug nuveikti gerinant verslo aplinką Latvijoje veikiančioms vietos ir Lietuvos įmonėms.

Pasak kalbėjusių lietuviško kapitalo įmonių vadovų, investicinė aplinka Latvijoje pastaraisiais metais tapo daug palankesnė, o verslo sąlygos - labai patrauklios, tačiau vis dar lieka neišspręstų problemų. Tarp jų buvo minima nežinia dėl naujojo biodegalų įstatymo ir degalų rezervų reikalavimų, farmacijos veiklos apribojimai, numeracijos išteklių problema telekomunikacijų srityje, valstybės paramos stoka baldų pramonei.

Be to, įmonės domėjosi galimybėmis pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas konkrečioms verslo šakoms ir atskiriems projektams, kalbėta apie galimą bendradarbiavimą statant ligonines.