LIETUVA IR LATVIJA KARTU MINI GARBINGĄ DURBĖS MŪŠIO 750-METŲ SUKAKTĮ
Broliškos lietuvių ir latvių tautos liepos 10 diena pratęs gražią tarpusavio draugystės tradiciją, minėdamos jubiliejinę 750 metų Durbės mūšio sukaktį. Šventėje dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkas Gundaras Daudzė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis ir delegacija.
Prieš atvykstant į Durbės mūšio iškilmes, įvyks abiejų parlamentų pirmininkų susitikimas Ventspilio mieste, kuriame jie dalyvaus Jūros šventėje, aplankys miesto ligoninę ir naują Parventas biblioteką.
Vienas svarbiausių šventės „Durbės mūšiui - 750“ įvykių - paminklinio ženklo atidarymas mūšio vietoje. Taip pat vyks paroda „Durbė gilioje senovėje“, visi norintys bus kviečiami ugnies ritualu pagerbti mūšio didvyrių atminimą bei aplankyti gausybę kitų nuotaikingų renginių. Susirinkusieji šventės svečiai susipažins su Lietuvos ir Latvijos folklorinių ansamblių bei senovės kovų menų grupės pasirodymais ir amatininkų kūryba.
Durbės mūšio paminėjimo išvakarėse, liepos 9 diena, Durbės kultūros namuose Lietuvos ir Latvijos istorikai susirinks į tarptautinę konferenciją, kurioje diskutuos politinės Durbės mūšio reikšmės, pakeitusios Baltijos valstybių istorinę raidą, tema.
1260 metų liepos 13 diena prie Durbės ežero (dabartiniame Liepojos rajone) žemaičių laimėta pergalė prieš Vokiečių ordiną – vienas svarbiausių įvykių ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono istorijoje. Savo reikšme ir mastais ji nusileidžia nebent Žalgirio mūšiui, o kai kuriais atžvilgiais yra net reikšmingesnė, nes prie Durbės žemaičiai, talkinami tik mūšio metu į jų pusę perėjusių kuršių, sugebėjo sutriuškinti jungtines - gerokai gausesnes - Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių pajėgas.