Naujienos

Lietuvos Respublikos ambasada Latvijoje kovo 21 d., šeštadienį, sukvietė į pasitarimą visų registruotų lietuvių organizacijų pirmininkus aptarti Latvijos lietuvių  kultūrinės ir švietimo veiklos klausimus.

Ambasada į pasitarimą taip pat pakvietė Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorę, Daugpilio lietuvių namų direktorių bei Latvijos Respublikos Prezidento konsultacinės tautinių mažumų tarybos pirmininką, t.y. Latvijos institucijų vadovus, kurios turi didelės įtakos lietuvių kultūrinei veiklai. Į pasitarimą atvyko Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Arvydas Daunoravičius.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijos Respublikoje Antanas Valionis sakė, kad renginio  tikslai –  „ieškoti būdų, kaip geriau koordinuoti Latvijos lietuvių švietimo ir kultūrinį gyvenimą, kaip išvengti veiklos dubliavimo, pakalbėti apie skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumą, aptarti, kaip suvienyti atskirai veikiančias Latvijos lietuvių organizacijas“.

Latvijos Respublikos gyventojų registro 2008 m. liepos 1 d. duomenimis, Latvijos Respublikoje gyveno 30603 lietuviai. Pagal Latvijoje gyvenančias tautines mažumas lietuviai yra penktieji – po rusų, baltarusių, ukrainiečių ir lenkų. Aktyvesnioji lietuvių bendruomenės dalis susibūrusi į 13 visuomeninių organizacijų, kurios yra užsiregistravusios Latvijos Respublikos visuomeninių organizacijų registre. Kaip teigė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinis direktorius Arvydas Daunoravičius, nemaža dalis Latvijos lietuvių nėra atstovaujami Pasaulio lietuvių bendruomenėje (PLB).

Tris su puse valandos trūkęs pasitarimas nedavė tų rezultatų, kurių norėjo atstumtoji lietuvių dalis, kuri beveik dvidešimt metų nedalyvauja PLB veikloje. Latvijos Respublikos Prezidento konsultacinės tautinių mažumų tarybos pirmininkas Romualdas Ražukas siūlė įkurti Latvijos lietuvių organizacijų tarybą koordinuoti visų Latvijos lietuvių organizacijų veiklą. Tokias koordinacines tarybas jau sukūrė Latvijos rusų, ukrainiečių, baltarusių ir žydų organizacijos. Tačiau viena iš Latvijos lietuvių organizacijų – Latvijos lietuvių bendruomenė, vienijanti apie puse visų lietuvių organizacijų, atsisakė įsijungti į tarybą. Priešingai, Latvijos lietuvių bendruomenės vadovai primygtinai siūlė, kad visos kitos organizacijos į ją įsilietų, tačiau šis pasiūlymas nesulaukė pritarimo.

Visų dalyvių manymu atvira diskusija ir dažnai labai karštas pasikeitimas nuomonėmis buvo labai naudingi. Nutarta tokius Latvijos lietuvių organizacijų vadovų susitikimus organizuoti reguliariai, ir kitą susitikimą surengti po pusės metų.