*alt_site_homepage_image*
lt
en

Naujienos

RSS

Agluonoje atidengtas paminklas baltiškai karališkai šeimai - Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai

Rugsėjo 20 dieną (sekmadienį) Lietuvos ir Latvijos kultūros ministrai didžiausios Latvijoje Agluonos bazilikos šventoriuje atidengė paminklą karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Paminklo atidengimas – vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai buvo skirtas šis rugsėjo savaitgalis, renginių. Paminklo įšventinimo ceremonijoje dalyvavo ir Šv. Mišias Agluonos bazilikoje aukojo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana kartu su Lietuvos ir Latvijos vyskupais – Arkivyskupu emeritu Sigitu Tamkevičiumi ir Rygos Arkivyskupu emeritu kardinolu Janiu Pujats. Renginyje dalyvavo Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis. Į paminklo atidengimą taip pat atvyko  Pakruojo dvarą valdančio G. Klimkevičiaus organizuoto žygio dalyviai, per tris dienas iš Rokiškio žemaitukais atjoję į Agluoną.

„Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos kapavietės pažymėjimas ir paminklo, įamžinančio jų žūties vietą, pastatymas Agluonoje primins Lietuvos istorijos šlovę ir užtikrins dviejų išlikusių baltų tautų – lietuvių ir latvių bendras šaknis ir vienybę“, – sakė Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, paminklą atidengęs kartu su Latvijos kultūros ministre Dace Melbarde.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Ričardo Degučio, tai gražiausia, kokią mes turime, lietuvių ir latvių tautas jungianti istorinė legenda apie karalių lietuvį ir karalienę latvę - baltišką karališką šeimą.  

Paminklas žymi Lietuvos karaliaus mirties vietą. Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. 

Nors istoriniuose metraščiuose neužfiksuota, manoma, kad Agluonoje buvo nužudytas karalius Mindaugas. Apie tai byloja ir vietovardžiai – Mindaugo sala, karaliaus kapo kalnas. Trijų šimtmečių senumo raštuose minima, kad 1618 m. Agluonoje šalinant seno bokšto griuvėsius rasta juodo marmuro antkapinė plokštė. Išliko jos teksto nuorašas: „Šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė... Karaliumi iš kunigaikščių... tapęs pirmuoju... Stabų garbintojas dvilypis... Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai... nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12“.

Po Agluonos bazilikos altoriumi dominikonai buvo pritvirtinę atminimo lentą su užrašu „Didžiajam Lietuvos valdovui Mindaugui“. Dabar šios bazilikos šventoriuje stovės karaliaus Mindaugo ir jo šeimos skulptūra.

„Yra susidaręs stereotipas, kad valdovas mene turi būti pakylėtas, išaukštintas, joti ant žirgo ar stovėti ant didelio pjedestalo. Tačiau aš pasirinkau kitaip pavaizduoti Mindaugą. Agluonoje stovės ne karo žygyje kovojantis valdovas, o šeimos žmogus. Jis čia – namie, su besilaukiančia Morta ir jųdviejų sūnumi Rukliu. Mindaugas čia – beveik žmogaus ūgio, nedaug išdidintas. Kaip tautų vienytojas, jis turėjo būti ne tik kilnus, bet ir žmogiškas bei atviras – stengiausi perteikti ir šias savybes“, – sakė skulptorius Vidmantas Gylikis, sukūręs bronzinę beveik dvi tonas sveriančią skulptūrą kartu su paminklą suprojektavusiais architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu.

Paminklo atidarymo programoje dalyvavo Daugpilio lietuvių kultūros draugijos "Rasa" foklorinis ansamblis, kuris kartu su Latvijos ansambliais po paminklo atidarymo surengė vakaro koncertą.