Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA LATVIJOS RESPUBLIKOJE

Adresas: Rupniecibas iela 24, LV-1010 Riga, LATVIA

plačiau »

Tel. +371 67 321 519, +371 67 320 919
Faksas +371 67 321 589
El. paštas

Markas Zingeris „Apie Holokaustą turime pasakoti nekaltinant nė vienos ištisos tautos“/Marks Zingeris „Par holokaustu jāstāsta, nevainojot nevienu tautu kopumā“

Sukurta 2017.01.27 / Atnaujinta 2017.01.31 11:34
      Markas Zingeris „Apie Holokaustą turime pasakoti nekaltinant nė vienos ištisos tautos“/Marks Zingeris „Par holokaustu jāstāsta, nevainojot nevienu tautu kopumā“
      Markas Zingeris „Apie Holokaustą turime pasakoti nekaltinant nė vienos ištisos tautos“/Marks Zingeris „Par holokaustu jāstāsta, nevainojot nevienu tautu kopumā“
      Markas Zingeris „Apie Holokaustą turime pasakoti nekaltinant nė vienos ištisos tautos“/Marks Zingeris „Par holokaustu jāstāsta, nevainojot nevienu tautu kopumā“
      Markas Zingeris „Apie Holokaustą turime pasakoti nekaltinant nė vienos ištisos tautos“/Marks Zingeris „Par holokaustu jāstāsta, nevainojot nevienu tautu kopumā“

      Š.m. vasario 25 d., minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, ambasadoje Rygoje viešėjo rašytojas, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) direktorius Markas Zingeris. Nepaisydamas itin įtemptos darbotvarkės, Markas Zingeris atvyko į Rygą susitikti su lietuvių bendruomenės Rygoje atstovais, pasidalinti patirtimi apie Holokausto aukų vietų tyrimus Lietuvoje, mintimis ir įžvalgomis apie Holokausto politines ir kultūrines implikacijas, papasakoti apie savo kūrybą. Rašytoją susirinkusiai publikai pristatė ambasadorius Artūras Žurauskas.

      Š.g. 25. februārī, pieminot starptautisko holokausta upuru piemiņas dienu, vēstniecībā Rīgā viesojās rakstnieks, Viļņas Ebreju Gaona Valsts muzeja (VVGŽM) direktors Marks Zingeris (Markas Zingeris). Neraugoties uz  visai saspringto darba grafiku, Marks Zingeris ieradās Rīgā, lai tiktos ar lietuviešu biedrības  pārstāvjiem, lai dalītos pieredzē par holokausta upuru vietu pētījumiem Lietuvā, dalītos ar domām un atziņām par holokausta politiskajām un kultūras implikācijām, lai pastāstītu par savu daiļradi. Publiku ar rakstnieku iepazīstināja Lietuvas vēstnieks Rīgā Artūrs Žurausks (Artūras Žurauskas).

      Markas Zingeris papasakojo VVGŽM tyrimus Panerių žydų šaudymo vietose. Kadangi judaizmas draudžia rausti žemę, kuri guli palaikai, naudojantis iš JAV Teksaso valstijos atvežta radiotechnika (taikoma naftos telkinių žvalgyboje) Paneriuose rasta daug naujų dalykų – naujos požeminės laidojimo vietos, keliai ir geležinkeliai, slaptas vokiečių karinis miestelis. Marko Zingerio patarimas būsimiems istorinių įvykių įamžintojams -  pirmiausia būtina ištirti vietą ir apylinkes su spinduline technika ir tik tada planuoti paminklų statymą. Sovietmečiu jokių tyrimų daryta nebuvo – paminklai buvo statomi kuo skubiau, kad būtų įvykdytos partijos užduotis ir atsiskaityai už įvykdymą.

      Markas Zingeris sakė, kad apie Holokaustą reikia kalbėti ir rašyti, siekiant suvokti ir pripažinti, kad ne visi lietuviai ar visi vokiečiai ar visi rusai ir t.t. žudė žydus. Kiekvienoje tautoje buvo tų, kurie buvo nacistai ar jų talkininkai, buvo apstu ir tų, kurie gelbėjo žydus, atsisakė juos šaudyti ar kitaip priešinosi nacistams. Todėl klijuoti etiketes prie ištisų tautų neteisinga. Reikia siekti suvokti, kas per žmonės buvo žudikai – kokioje aplinkoje jie augo ir gyveno, į kokią aplinką pateko, jei žudė. Ir reikia sau pripažinti, kad Holokaustas vyko – buvo naikinama etnoreliginė grupė, vadinama žydais, ir žudikų buvo visose to meto įvykiuose dalyvavusiose tautose.

      Rašytojas taip pat pasakojo apie savo leidimui ruošiamą romaną. Romanas greičiausiai vadinsis „Kai aš sėdėjau Stalinui ant kelių“. Pagrindinis veikėjas – Marko Zingerio vienmetis, gimęs Kaune – po širdies ligos priepuolio atsigavęs 2015 metų modernioje klinikoje, prisimena savo gyvenimo nuotykius įvairiais Lietuvai svarbiais istoriniais momentais. Rašytojas taip pat paskaitė porą ištraukų iš romano. Ištraukose justi romano veikėjų charakterių ir siužeto gyvastingumas, ryžtas nepasiduoti tiek smulkioms, tiek didelėms gyvenimo nesėkmėms ir rutinai.

      Paskaitos pabaigoje Markas Zingeris atsakė į klausytojų klausimus apie praeities įvykius ir dabartinę politinę padėtį Artimuosiuose Rytuose.

      ***

      Marks Zingeris pastāstīja par VVGŽM pētījumiem Paneru ebreju šaušanas vietās. Tā kā jūdaisms aizliedz rakt zemi, kurā atdusas mirušie, izmantojot no ASV Teksasas štata atvesto radiotehniku (izmanto naftas atradņu pētīšanā), Paneros tika atrastas daudzas jaunas lietas – jaunas pazemes apbedījumu vietas, ceļi un dzelzceļi, slepena vācu kara pilsētiņa. Marka Zingera ieteikums nākamajiem vēstures notikumu  iemūžinātājiem -  vispirms ir svarīgi izpētīt vietu un apkārtni ar staru tehniku un tikai tad plānot pieminekļu uzstādīšanu. Padomju laikos nekādus pētījumi netika veikti – pieminekļus uzstādīja pēc iespējas ātrāk, lai tiktu izpildīts partijas uzdevums un nodota atskaite par paveikto.

      Marks Zingeris sacīja, ka par holokaustu vajag runāt un rakstīt, tiecoties apzināties un atzīt, ka ne visi lietuvieši vai visi vācieši, vai visi krievi utt. ir nogalinājuši ebrejus. Ikvienā tautā bija tie, kuri bija nacisti vai viņu palīgi, bija daudz arī to, kuri glāba ebrejus, atsacījās viņus šaut vai citādi pretojās nacistiem. Tāpēc līmēt etiķetes pie visas tautas ir nepareizi. Vajag censties saprast, kas par cilvēkiem bija slepkavas – kādos apstākļos viņi auga un dzīvoja, kādā vidē viņi nonāca, ja slepkavoja. Un vajag sev atzīt, ka holokausts notika – tika nīcināta etnoreliģiska grupa, saucama par ebrejiem, un slepkavas bija visās to laiku notikumos iesaistītajās tautās.

      Rakstnieks tāpat pastāstīja par savu romānu, kuru gatavojas izdot. Romāns visdrīzāk sauksies „Kad es sēdēju Staļinam klēpī“. Galvenais tēls – Marka Zingera vienaudzis, dzimis Kauņā – 2015. gadā pēc sirdslēkmes attopoties modernā klīnikā, atceras savas dzīves piedzīvojumus dažādos Lietuvai svarīgos vēsturiskos momentos. Rakstnieks arī nolasīja pāris citātus no romāna. Citātos var sajust romāna personāžu raksturus un sižeta spraigumu, apņēmību nepadoties ne sīkās, ne arī lielās dzīves neveiksmēs un rutīnās.

      Lekcijas beigās Marks Zingeris atbildēja uz klausītāju jautājumiem par pagātnes notikumiem un šī brīža politisko stāvokli Tuvajos Austrumos.

      Naujienlaiškio prenumerata