Lietuviai Latvijoje

Sukurta 2014.08.04 / Atnaujinta 2019.01.09 14:29

Lietuvių tautybės asmenys ir Lietuvos piliečiai Latvijoje

Lietuvių tautybės asmenys sudaro penktąją pagal dydį Latvijos tautinių mažumų grupę. Nepriklausomai nuo tautybės Latvijoje nuolat gyvena apie penki tūkstančiai Lietuvos Respublikos piliečių.

Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdybos duomenimis 2016 m. pagal tautybę lietuvių Latvijoje buvo: turinčių Latvijos pilietybę -17 507,  Latvijos nepiliečių – 6 188, turinčių kitų valstybių pilietybes – 3 049, viso - 26 745 asmenų.

Daugiausia lietuvių gyvena Rygoje ir pasienyje su Lietuva -  Liepojoje ir Liepojos regione, Bauskės regione, Saldaus regione, Jelgavoje ir Jelgavos regione, Duobelės regione, Daugpilyje ir Daugpilio regione. 

Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo į ambasadą Rygoje daugiausia kreipiasi Latvijos nepiliečio statusą turintys lietuvių kilmės asmenys arba asmenys, tėvų/senelių/prosenelių tarpe turėję lietuvių. Į ambasadą prašydami Lietuvos Respublikos pilietybės kreipėsi: 2006 m. - 149, 2007 m. – 75, 2008 m. – 47, 2009 m. – 82, 2010 m. - 77, 2011 m. - 86, 2012 m. – 75, 2013 m. – 46, 2014 m. – 42, 2015 m. – 46,  2016 m. – 28, 2017 m. – 25, 2018 m. – 29 asmenys.

2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose užsiregistravo 241, balsavo 212 Lietuvos Respublikos piliečiai.

Iš Latvijos lietuvių bendruomenės istorijos

Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Latvijoje veikė lietuvių savišalpos, labdaros, kultūros ir švietimo organizacijos. 1930 m. jos susibūrė į Latvijos lietuvių sąjungą. 1991 m. gegužės 4 d. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, veiklą pradėjo Latvijos lietuvių bendruomenė.

Latvijos lietuvių organizacijos ir jų veikla

Latvijoje šiuo metu aktyvios šios lietuvių organizacijos:

  • Latvijos lietuvių bendruomenė (tarybos pirmininkas – Rolandas Žalnierius, pavaduotojai – Marija Audronė Blunava ir Tomas Kaikaris). Bendruomenė vienija Latvijoje veikiančias lietuvių kultūros draugijas. Jos veikloje  - lietuvių liaudies papročių ir tradicijų puoselėjime, švenčių Latvijoje ir Lietuvoje minėjimuose - daugiausia dalyvauja vyresnio amžiaus asmenys;
  • Bauskės lietuvių kultūros draugija „Astra“ (pirmininkė Danutė Slavinska);
  • Daugpilio lietuvių bendruomenė (vadovė Romalda Žvirblytė-Žuka);
  • Duobelės lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Lidija Eizengrauda);
  • Jelgavos lietuvių kultūros draugija „Vytis“ (pirmininkas Algimantas Burba);
  • Liepojos lietuvių kultūros draugija „Rūta“ (pirmininkė Stanislava Bezina);
  • Valmieros lietuvių kultūros draugija “Gintaras” (pirmininkė Regina Valtenberga).
  • Latvijos lietuvių politinių kalinių ir represuotųjų draugija (pirmininkas Juozas Kružikas);
  • Latvijos lietuvių kultūros draugija Rygoje (pirmininkė Irena Falalejeva);
  • Latvijos lietuvių sąjunga (pirmininkė Marija Audronė Blunava);
  • Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenė (pirmininkas – Tomas Kaikaris);
  • Profesionalų klubas „Global Lithuanian Leaders Riga“ (pirmininkė Dalia Petkevičienė) vienija verslo arba artimose jam srityse dirbančius asmenis. Klubo tikslai: stiprinti lyderystę, skatinti verslo ir asmeninius ryšius bei plėsti profesinį akiratį.

Žymūs lietuvių tautybės asmenys Latvijoje:

  • Laimutė Balodė - Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, Lituanistikos centro direktorė;
  • Rūta Muktupavela - Latvijos kultūros akademijos rektorė, asocijuota profesorė, antropologė, folkloro specialistė;
  • Romualdas Ražukasm Romualds Ražuks – buvęs Latvijos Saeimos narys;
  • Jolanta Naglė – naujoji Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė.
  • Bronislava Aldona Treija – buvusi ilgametė Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė;

Lietuviškas švietimas Latvijoje  

Pirma lietuviška klasė Rygos 85-oje vidurinėje mokykloje, kuriai vadovavo lietuvė Bronislava Aldona Treija, buvo įkurta 1991 m. rugsėjo 1 d. Vėliau kasmet buvo atidaroma po naują lietuvišką klasę. 1995 m. Latvijos Respublikos Rygos savivaldybės nutarimu buvo atidaryta Rygos lietuvių pagrindinė mokykla. 2000 m. mokyklai paskirtos atskiros patalpos buvusiame vaikų darželyje (Prūšų iela 42A) ir suteiktas (Rygos lietuvių) vidurinės mokyklos statusas.

2016 m. spalio 21 d. mokykla paminėjo 25-ies metų veiklos jubiliejų. Nuo mokyklos įkūrimo iki 2016 metų lapkričio 1 d. jai vadovavo Bronislava Aldona Treija; 2016 m. lapkričio 4 d.  mokyklai vadovauti pradeda Jolanta Naglė, buvusi direktorės pavaduotoja. Šiuo metu mokykloje mokosi 382 mokiniai, o kartu su vietos mokytojais dirba ir mokytojai iš Lietuvos pagal paslaugų teikimo sutartis su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

2009 m. prie mokyklos buvo atidarytas popamokinės veiklos centras, kuriame veikia paruošiamosios klasės ir įvairūs būreliai. Mokykla organizuoja įvairią popamokinę veiklą, joje veikia muziejus „Lietuviai Latvijoje“, yra įrengta futbolo aikštė ir vaikų žaidimų miestelis.

Mokykla aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje – įgyvendinami bendri projektai su Lietuva, Lenkija, Jungtine Karalyste, Ispanija, Turkija.

Dalis mokyklos abiturientų tęsia mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Daugpilyje veikia lietuvių draugijos lituanistinė šeštadieninė mokykla, įsteigta 1994 metais. Mokyklai, kurioje mokosi 20 vaikų, vadovauja mokytoja Marija Safonova.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nuo 2013 m. sausio 1 d. užsienio lietuvių neformaliojo švietimo klausimų koordinavimą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Kultūra ir sportas

Latvijos lietuviai, tiek susibūrę į šokių ir dainų kolektyvus (Daugpilio lietuvių folkloro ansamblis „Rasa“, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos lietuvių dainų ansamblis, Rygos lietuvių folkloro kolektyvas „Bijūnas“, kapela „Jurginis“, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos jaunimo tautinių šokių ansamblis), tiek ir nesusibūrę, aktyviai dalyvauja Lietuvos valstybinėse ir kalendorinėse šventėse, ambasados Latvijoje ir Rygos lietuvių vidurinės mokyklos organizuojamuose kultūriniuose ir sporto renginiuose.  

 Kasmet bendruomenė Rygoje organizuoja užsienio ir pasienio lietuvių dainų ir šokių festivalį „Mano tėviškės spalvos“, rugsėjį  - lietuvių sporto ir kultūros šventę „Sportuokime lietuviškai“.

Sekmadieniais Rygos Sopulingosios Dievo Motinos katalikų bažnyčioje vyksta lietuviškos pamaldos.

Pirmą mėnesio trečiadienį,  per “LR4 / Latvijas Radio” skamba lietuviška radio laida “Lietuva brangi”. Laidos vedėjas Rolandas Žalnierius.

Naujienlaiškio prenumerata