Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA LATVIJOS RESPUBLIKOJE

Adresas: Rupniecibas iela 24, LV-1010 Riga, LATVIA

plačiau »

Tel. +371 67 321 519, +371 67 320 919
Faksas +371 67 321 589
El. paštas

Lietuviai Latvijoje

Sukurta 2014.08.04 / Atnaujinta 2016.11.24 15:50

Lietuvių tautybės asmenys ir Lietuvos piliečiai Latvijoje

Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdybos duomenimis 2016 m. liepos 1 d.:

  • pagal tautybę lietuvių Latvijoje buvo: turinčių Latvijos pilietybę -17 507,  Latvijos nepiliečių – 6 188, turinčių kitų valstybių pilietybes – 3 049, viso - 26 745;
  • Lietuvos Respublikos piliečių (nepriklausomai nuo tautybės) Latvijoje gyveno 4 661;
  • tarp Latvijos Respublikoje gyvenančių tautinių mažumų lietuvių tautybės asmenys užima penktą vietą - po rusų (56 1854), baltarusių (69 960), ukrainiečių (51 372) , lenkų (45 964);
  • daugiausia lietuvių gyvena Rygoje ir pasienyje su Lietuva -  Liepojoje ir Liepojos regione, Bauskės regione, Saldaus regione, Jelgavoje ir Jelgavos regione, Duobelės regione, Daugpilyje ir Daugpilio regione. 

Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo į ambasadą Rygoje daugiausia kreipiasi Latvijos nepiliečio statusą turintys lietuvių kilmės asmenys arba asmenys, tėvų/senelių/prosenelių tarpe turėję lietuvių. Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ambasada gavo prašymų: 2006 m. - 149, 2007 m. – 75, 2008 m. – 47, 2009 m. – 82, 2010 m. - 77, 2011 m. - 86, 2012 m. – 75, 2013 m. – 46, 2014 m. – 42, 2015 m. - 46.

2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose užsiregistravo 241, balsavo 212 Lietuvos Respublikos piliečiai.

Iš Latvijos lietuvių bendruomenės istorijos

Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Latvijoje veikė lietuvių savišalpos, labdaros, kultūros ir švietimo organizacijos. 1930 m. jos susibūrė į Latvijos lietuvių sąjungą. 1991 m. gegužės 4 d. Latvijai atkūrus nepriklausomybę, veiklą pradėjo Latvijos lietuvių bendruomenė.

Latvijos lietuvių organizacijos ir jų veikla

Latvijoje šiuo metu aktyvios šios lietuvių organizacijos:

  • 2014 m. sausio 24 d. įvykusiame Latvijos lietuvių organizacijų vadovų ar įgaliotųjų atstovų susitikime nutarta sujungti visas lietuvių organizacijas į Latvijos lietuvių bendruomenę; (tarybos pirmininkas – Rolandas Žalnierius, pavaduotojai – Marija Audronė Blunava ir Tomas Kaikaris). Bendruomenė vienija Latvijoje veikiančias lietuvių kultūros draugijas. Jos veikloje  - lietuvių liaudies papročių ir tradicijų puoselėjime, švenčių Latvijoje ir Lietuvoje minėjimuose - daugiausia dalyvauja vyresnio amžiaus asmenys;
  • Bauskės lietuvių kultūros draugija „Astra“ (pirmininkė Danutė Slavinska);
  • Daugpilio lietuvių bendruomenė (vadovė Romalda Žvirblytė-Žuka);
  • Duobelės lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Lidija Eizengrauda);
  • Jelgavos lietuvių kultūros draugija „Vytis“ (pirmininkas Algimantas Burba);
  • Liepojos lietuvių kultūros draugija „Rūta“ (pirmininkė Stanislava Bezina);
  • Valmieros lietuvių kultūros draugija “Gintaras” (pirmininkė Regina Valtenberga).
  • Latvijos lietuvių politinių kalinių ir represuotųjų draugija (pirmininkas Juozas Kružikas);
  • Latvijos lietuvių kultūros draugija Rygoje (pirmininkė Irena Falalejeva);
  • Latvijos lietuvių sąjunga (pirmininkė Marija Audronė Blunava);
  • Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenė (pirmininkas – Tomas Kaikaris, vienija Rygos lietuvių vidurinės mokyklos lietuvių tautybės absolventus).

Su lietuvių bendruomene energingai bendrauja, lietuviškuose kultūriniuose ir švietimo renginiuose dalyvauja asociacijos „Lietuvių-latvių vienybė“ nariai (pirmininkas – Krišs Kapenieks).

Rygos Sopulingosios dievo motinos bažnyčioje mišias sekmadieniais lietuvių kalba laiko kunigas jėzuitas Algimantas Gudaitis.

Žymūs lietuvių tautybės asmenys Latvijoje

  • Laimutė Balodė - Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, Lituanistikos centro direktorė;
  • Rūta Muktupavela - Latvijos kultūros akademijos rektorė, asocijuota profesorė, antropologė, folkloro specialistė;
  • Romualdas Ražukas/Romualds Ražuks - Latvijos Saeimos narys;
  • Bronislava Aldona Treija – buvusi ilgametė Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė;
  • Jolanta Naglė – naujoji Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė.

Lietuviškas švietimas Latvijoje  

Pirma lietuviška klasė Rygos 85-oje vidurinėje mokykloje, kuriai vadovavo lietuvė Bronislava Aldona Treija, buvo įkurta 1991 m. rugsėjo 1 d. Vėliau kasmet buvo atidaroma po naują lietuvišką klasę. 1995 m. Latvijos Respublikos Rygos savivaldybės nutarimu buvo atidaryta Rygos lietuvių pagrindinė mokykla. 2000 m. mokyklai paskirtos atskiros patalpos buvusiame vaikų darželyje (Prūšų iela 42A) ir suteiktas (Rygos lietuvių) vidurinės mokyklos statusas.

2016 m. spalio 21 d. mokykla paminėjo 25-ies metų veiklos jubiliejų. Nuo mokyklos įkūrimo iki 2016 metų lapkričio 1 d. jai vadovavo Bronislava Aldona Treija; 2016 m. lapkričio 4 d.  mokyklai vadovauti pradeda Jolanta Naglė, buvusi direktorės pavaduotoja. Šiuo metu mokykloje mokosi 382 mokiniai, o kartu su vietos mokytojais dirba ir mokytojai iš Lietuvos pagal paslaugų teikimo sutartis su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

2009 m. prie mokyklos buvo atidarytas popamokinės veiklos centras, kuriame veikia paruošiamosios klasės ir įvairūs būreliai. Mokykla organizuoja įvairią popamokinę veiklą, joje veikia muziejus „Lietuviai Latvijoje“, yra įrengta futbolo aikštė ir vaikų žaidimų miestelis.

Mokykla aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje – įgyvendinami bendri projektai su Lietuva, Lenkija, Jungtine Karalyste, Ispanija, Turkija.

Dalis mokyklos abiturientų tęsia mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Veikia Jelgavos lituanistinė šeštadieninė mokykla, įsteigta 1989 metais; joje dirba mokytoja Giedrė Keršienė, sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija.

Veikia Jelgavos lituanistinė šeštadieninė mokykla, įsteigta 1989 metais; joje dirba mokytoja Giedrė Keršienė, sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija, mokosi 9 moksleiviai. Daugpilyje veikia lietuvių draugijos lituanistinė šeštadieninė mokykla, įsteigta 1994 metais; jai vadovauja mokytoja Marija Safonova, dirba dar viena mokytoja, mokosi 20 vaikų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nuo 2013 m. sausio 1 d. užsienio lietuvių neformaliojo švietimo klausimų koordinavimą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Kultūra ir sportas

Latvijos lietuviai, tiek susibūrę į šokių ir dainų kolektyvus (Daugpilio lietuvių folkloro ansamblis „Rasa“, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos lietuvių dainų ansamblis, Rygos lietuvių folkloro kolektyvas „Bijūnas“, kapela „Jurginis“, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos jaunimo tautinių šokių ansamblis), tiek ir nesusibūrę, aktyviai dalyvauja Lietuvos valstybinėse ir kalendorinėse šventėse, ambasados Latvijoje ir Rygos lietuvių vidurinės mokyklos organizuojamuose kultūriniuose ir sporto renginiuose.  

2016 metais bendruomenė  Rygoje balandį organizavo užsienio ir pasienio lietuvių dainų ir šokių festivalį „Mano tėviškės spalvos“, rugsėjį  - lietuvių sporto ir kultūros šventę „Sportuokime lietuviškai“. Daugpilyje liepą vyko lietuviškos dainos ir šokių festivalis, skirtas Lietuvos Valstybės dienai pažymėti.

Naujienlaiškio prenumerata