UNESCO

Sukurta 2016.04.12 / Atnaujinta 2020.07.10 13:58

UNESCO nare Lietuva tapo 1991 m. spalio 7 d.

Vykdomosios tarybos (VT) narė Lietuva buvo 1997-2001, 2005-2009, 2015-2019 m. VT vicepirmininke buvo 1999-2001, 2007-2009 ir 2015-2017 metais.  

Lietuva priklauso šiems tarpvyriausybiniams UNESCO komitetams:

  • Būstinės komiteto (The Headquarters Committee) narė. 2019-2023 m. kadencija. Lietuva išrinkta komiteto pirmininke. Pareigas eina laikinasis reikalų patikėtinis prie UNESCO Gytis Marcinkevičius.
  • Tarpvyriausybiniam bioetikos komitetui (Intergovernmental Bioethic Committee, IBC). Kadencijos: po  2013-2017 m. pakartotinai išrinkta 2017-2021 m.  2013-2015 m. Lietuva komitete ėjo vicepirmininkės pareigas, 2016-2017 m. Lietuvai komitete atstovaujantis prof. Eugenijus Gefenas ėjo komiteto pirmininko pareigas;
  • Tarpvyriausybinei programos „Informacija visiems“ tarybai (Intergovernmental Council for the Information for All Programme, IFAP). Kadencijos: po  2013 -2017 m., pakartotinai išrinkta 2017-2021 m. Lietuvai taryboje atstovauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Prie Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įsteigtas nacionalinis komitetas „Informacija visiems“ vienija 11 narių, komitetui vadovauja prof. dr. Renaldas Gudauskas;
  • UNESCO Tarptautinės komunikacijos vystymo programos tarpvyriausybinei tarybai (International Programme for the Development of Communication, IPDC). 2017-2021 m. kadencija, šiuo metu Lietuva yra  tarybos biure ir užima vicepirmininkės pareigas. Lietuvai komitete atstovauja Aušra Jaruševičiūtė.

Rinkimai

  • Lietuva kandidatuos į Vykdomąją tarybą 2021-2025 m. kadencijai.

Lietuvos prioritetai UNESCO

  • Siekti UNESCO veiklos efektyvumo didinimo ir strateginės pertvarkos.
  • Stiprinti žmogaus teisių apsaugą, skatinant žodžio ir žiniasklaidos laisvę bei užtikrinant visų asmenų lygias galimybes UNESCO kompetencijos srityse.
  • Spręsti klausimus, susijusius su žurnalistų saugumo ir nusikaltimų prieš juos nebaudžiamumo problematika.
  • Siekti aktyvesnio UNESCO dalyvavimo sprendžiant Krymo problemas organizacijos kompetencijos srityse.
  • Skatinti kultūrų raiškos įvairovę, ypač daug dėmesio skiriant kultūrai į darnaus vystymosi politiką integruoti.
  • Stiprinti UNESCO vaidmenį siekiant visuotinės prieigos prie interneto, informacinio raštingumo, informacijos  saugojimo, informacijos etikos, daugiakalbystės bei informacinių ir komunikacinių technologijų sklaidos.
  • Dirbtinio intelekto etikos principų kūrimas ir taikymas.
  • Stiprinti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo apsaugą. Siekti Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
  • Prisidėti užtikrinant asmenų lygias galimybes, ypač švietimo srityje.
  • Stiprinti aukštojo mokslo ir atsakingų mokslinių tyrimų institucijų vaidmenį sprendžiant visuomenėms kylančius socialinius-ekonominius ir kultūrinius iššūkius.
  • Didelį dėmesį skirti mokslo tyrimų institucijų ir mokslininkų dalyvavimui UNESCO tarptautinėse mokslo programose.
  • UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ įgyvendinimas.

Aktuali Lietuvos veikla prioritetiniai klausimais:

  • Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pateikta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernaus judėjimo” (angl. „Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement”) atitinka formaliuosius paraiškos formos reikalavimus, keliamus Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos šalių preliminariesiems sąrašams. Kitas žingsnis - Kauno modernizmo architektūros paraiškos parengimas įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šios paraiškos priežiūros grupei vadovauja kultūros viceministrė Ingrida Veliutė. Paraišką rengia Kauno miesto savivaldybė kartu su Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.

Tai ilgas ir sudėtingas procesas, jam įgyvendinti yra pasitelkiami geriausi šalies specialistai, bendradarbiaujama su užsienio ekspertais ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis. Pateikus nominaciją, jos vertinimo procedūra gali vykti keletą metų, o sprendimą priima UNESCO Pasaulio paveldo komitetas.

  • Žurnalistų saugumas ir nusikaltimų prieš juos nebaudžiamumo problematika. Nenuolatinės narystės JT ST laikotarpiu Lietuvos iniciatyva priimta rezoliucija dėl žurnalistų saugumo Nr.2222. Lietuva siekia, kad daugiau dėmesio būtų skirta  žurnalisčių saugumui, šalis priklauso UNESCO draugų grupei  žurnalistų saugumo klausimais. Prie Informacijos ir komunikacijos sektoriaus (IPDC) veiklos prisidedame finansiškai (IPDC sektoriaus veiklai ir organizuojant konferenciją „Open Talks“), taip pat dalinamės ekspertinėmis žiniomis;
  • Dėmesio išlaikymas Krymo problematikai. Lietuva 2018-2019 m. koordinavo  Ukrainos draugų grupės UNESCO veiklą ir siekė Ukrainos ir Krymo problematikos išlaikymo UNESCO darbotvarkėje, keliant klausimus dėl žmogaus teisių padėties Krymo autonominėje Respublikoje bei Sevastopolio mieste. ŽT klausimai: švietimas, tautinių mažumų teisės (švietimo, kultūros, žodžio laisvės srityse), kultūros paveldo apsauga, žurnalistų, ypač moterų žurnalisčių saugumas. Šiuo metu esame grupės nariai, prisidedame koordinuojant veiklą ir renkant rėmėjų paramą. 2020 m. draugų grupės koordinavimą perims Lenkija.
  • UNESCO programa „Pasaulio atmintis“. Lietuva yra aktyvi jos įgyvendintoja: prie Nacionalinės UNESCO komisijos veikia Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“, kurio nariai yra pagrindinių Lietuvos archyvų, muziejų ir bibliotekų atstovai. Taip pat yra įsteigtas Nacionalinis dokumentinio paveldo registras „Pasaulio atmintis“, kas dveji metai papildomas naujai įrašomais išskirtinės vertės dokumentais ir jų kolekcijomis (šiuo metu Nacionaliniame registre yra 74 objektai).

Lietuvos nuolatinė atstovybė prie UNESCO:

- Šiuo metu ambasadoriaus nėra.

- Buvę Lietuvos nuolatiniai atstovai: Irena Vaišvilaitė (2017-2019), Arūnas Gelūnas (2012-2016), Ina Marčiulionytė (2003-2010), Ugnė Karvelis (1993-2002).

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija:

Įkurta 1992 m. spalio 20 d.

Generalinė sekretorė: Asta Junevičienė

Prie UNESCO veiklos prisidedančios asmenybės iš Lietuvos:

- Valdas Adamkus, UNESCO Geros valios ambasadorius žinių visuomenei

- Virgilijus Alekna, UNESCO sporto čempionas (iki 2020 m. liepos 31 d.)

- Violeta Urmana, UNESCO menininkė taikai (iki liepos 31 d.)

UNESCO katedros, centrai ir klubai Lietuvoje

  • UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, įsteigta Vilniaus dailės akademijoje 1998 m., veiklą baigia 2021 m.
  • UNESCO Tarpdisciplininė mechatronikos katedra, įsteigta Kauno technologijos universitete 2006 m.
  • UNESCO katedra Informatika humanitarams, įsteigta Matematikos ir informatikos institute  - įsteigta 1994 m., apie tai, kad nutraukta šios katedros veikla, UNESCO sekretoriatui pranešta 2019 m. lapkričio mėn.
  • UNESCO-UniTwin medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centras, įsteigtas Vytauto Didžiojo universitete 2019 m.
  • UNESCO Asocijuotas fundamentaliųjų mokslų tyrimų ir mokymų centras Vilniaus universitete įsteigtas 1999 m.
  • UNESCO remiamas Regioninis bioetikos informacijos centras prie Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto įsteigtas 2004 m.
  • Šiaulių UNESCO klubas įsteigtas 1998 m.

Programa „Žmogus ir biosfera“: Žuvinto biosferos rezervatas.

Lietuva kartu su Baltarusija, Lenkija ir Ukraina dalyvauja UNESCO finansuojamame Bugo ir Nemuno upių baseino projekte angl. “Fostering multi-country cooperation over conjunctive surface and groundwater management in the Bug and Neman Transboundary River Basins and the underlying aquifer systems”.

Lietuvos paveldas

2020 m. Lietuvoje paskelbti „UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais“.

Pasaulio paveldo sąraše yra 4 Lietuvos objektai:

  • Vilniaus istorinis centras – Vilniaus senamiestis (1994 m.),
  • Kuršių Nerija (bendras su Rusijos Federacija; 2000 m.,),
  • Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.),
  • Struvės geodezinio lanko punktai (įrašyta 10 valstybių – Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Norvegijos, Rusijos Federacijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos – iniciatyva; 2005 m.).

Preliminariame Pasaulio paveldo sąraše:

  • Trakų istorinis nacionalinis parkas,
  • Kauno modernizmo architektūra.

Nematerialaus kultūros paveldo sąraše:

  • Kryždirbystė ir kryžių simbolika (2008 m.),
  • Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse kartu su Latvija ir Estija (2008 m.),
  • Sutartinės, lietuvių polifoninės dainos (2010 m.).

Tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“:

  • Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (bendra Baltarusijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos paraiška (2009 m.),
  • Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris Baltijos valstybes laisvės vardan, Lietuvos, Latvijos ir Estijos (2009 m.),
  • Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro XVI–XX a. kolekcija (dokumentai rašyti jidiš, hebrajų, lenkų, lietuvių, vengrų, rusų kalbomis) (2009 m.),
  • Liublino unijos aktas (bendra Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos paraiška (2017 m.).

Lietuva yra ratifikavusi 19 UNESCO konvencijų, neratifikavusi 13-os:

  1. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija (Paryžius, 1972 m.)
  2. Profesinio mokymo konvencija (UNEVOC) (Paryžius, 1989 m.)
  3. Konvencija dėl oficialių publikacijų ir vyriausybės dokumentų tarpvalstybinių mainų (Paryžius, 1958 m.)
  4. Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaras, 1971 m.)
  5. Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių 6 ir 7 straipsnių pakeitimo protokolas (Regina, Kanada, 1978 m.)
  6. Konvencija dėl Aukštojo mokslo studijų, diplomų ir laipsnių pripažinimo Europos regiono šalyse (Paryžius, 1979 m.)
  7. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija (Paryžius,1970 m.)
  8.  UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija, Haga, 1954
  9. UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija ir jos pirmasis protokolas (Haga, 1954 m.)
  10. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrasis protokolas (Haga, 1954 m.)
  11. Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (Paryžius, 2001 m.)
  12. Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija (Paryžius, 2003 m.)
  13. Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte (Paryžius, 2005 m.)
  14. Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės ir apsaugos skatinimo (Paryžius, 2005 m.)
  15. Sutartis dėl švietimo, mokslo ir kultūros priemonių importo (Florencija, 1950)
  16. Sutarties dėl švietimo, mokslo ir kultūros priemonių importo protokolas (Nairobis, 1976)
  17. Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Roma, 1961 m.)
  18. Konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo (Ženeva, 1971 m.)
  19. Europos Tarybos ir UNESCO konvencija dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse (Lisabona, 1997 m.)

Į UNESCO minimų sukakčių sąrašą 2020-2021 m. įtraukta:

  • Vilniaus Gaono 300-osios gimimo metinės (2020 m.),
  • Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės 100-osios gimimo metinės (2021 m.).

Savanoriškos įmokos: 2020 m. iš JTD lėšų skiriama 4000 EUR UNESCO diskusijos, skirtos žurnalistų saugumo, nepriklausomos žiniasklaidos, raiškos laisvės klausimams (Open Talks), išlaidoms padengti.

2019 m. balandžio mėn. skirta 10 000 EUR IPDC projektinei veiklai.

Lietuvos atstovavimas UNESCO sekretoriate:

  • 3 etatiniai darbuotojai geografiniuose postuose (Lietuvos kvota: minimaliai 2; maksimaliai 4 atstovai):
    • Irmgarda Buddeberg-Kašinskaitė, P-4, Programų specialistė, Komunikacijų ir informacijos sektorius, Žinių visuomenės skyrius (Knowledge Societies Division), Paryžius;
    • Marius Lukošiūnas, P-4, Programų specialistas, Komunikacijų ir informacijos sektorius, Paryžius;
    • Lina Benetė, P-3, programų specialistė, Švietimo sektorius, UNESCO biuras Ramaloje, Palestina.
  • 2 darbuotojai negeografiniuose postuose:
  • Ieva Raudonytė, P-1, Jaunesnioji mokslo darbuotoja, Tarptautinis švietimo planavimo institutas (IIEP) (laikina sutartis).
  • Agnė Bartkutė, G-5, Programos asistentė, Kultūros sektorius, administracinės pareigos Living Heritage padalinyje.

Lietuvos atstovavimas UNESCO patariamuosiuose organuose:

  • Prof. Virginija Būdienė, Vilniaus politikos analizės instituto vadovė, VU partnerystės docentė, buvusi Lietuvos Respublikos prezidentės vyr. patarėja, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Pasaulio banko ir EBPO ekspertė įtraukta į UNESCO pasaulio švietimo stebėsenos ataskaitos patariamąją tarybą.
  • Irena Krivienė, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė yra UNESCO "Pasaulio atminties" programos tarptautinio patariamojo komiteto narė.