Temos Žymėti visasAtžymėti visus

ministras.jpg

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės

Sukurta 2017.04.21 / Atnaujinta 2017.04.24 08:57

Lietuvos pozicija Astravo AE klausimu yra principinga ir aiški: Astravo AE statybos turi būti sustabdytos dėl projekto neatitikimo tarptautiniams aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartams, dėl daugelio itin rimtų pažeidimų projekto vystymo procese, dėl nuolat vykstančių rimtų incidentų Astravo AE statybos aikštelėje, žemos darbo saugos kultūros, branduolinę saugą prižiūrinčios institucijos ir statybos darbus atliekančių organizacijų kompetencijos ir patirties stokos vystant Astravo AE projektą bei dėl nuolatinių manipuliacijų tarptautiniais instrumentais ir viešąją nuomone Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse.

Šiuos klausimus Lietuva nuo 2009 m. nuolat kelia visose kompetentingose tarptautinėse organizacijose (Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA), Branduolinės saugos, Espo, Orhuso ir Helsinio vandens konvencijose, Europos Sąjungoje, Europos branduolinės saugos organizacijose (WENRA, ENSREG), Jungtinių Tautų ir kt. organizacijose). Iki šiol Lietuvos keliami klausimai dėl Astravo AE saugos ir galimo neigiamo poveikio Lietuvai ir visam regionui, įskaitant ir pačią Baltarusiją, nėra atsakyti.

Pagrindinės didelį susirūpinimą keliančios Astravo AE problemos:   

  • Svarbiausias pažeidimas vystant Astravo AE projektą – netinkamai parinkta vieta AE statybai. Astravo aikštelė AE statybai buvo pasirinkta 2008 m., t. y. dar prieš pradedant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą (PAV) pagal Espo konvenciją. Tai yra grubus Espo konvencijos pažeidimas. Svarbu pažymėti, kad Astravo AE tarpvalstybinis PAV su Lietuva iki šiol nėra atliktas, todėl, remiantis Espo konvencijos nuostatomis, Astravo AE statybos yra neteisėtos. Astravo aikštelės pasirinkimas buvo nederintas su Lietuva, todėl Baltarusija pažeidė ir Branduolinės saugos konvenciją. 2013 m. gegužės mėn. TATENA, atsižvelgdama į avarijos Fukušimos AE pasekmes, patvirtino rekomendaciją nestatyti atominių elektrinių arčiau kaip 100 km iki didelių miestų. Tačiau Baltarusija, 2013 m. lapkričio 2 d. priėmusi sprendimą dėl Astravo AE statybos darbų pradžios vos 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, grubiai pažeidė vieną iš pagrindinių tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Lietuvos ekspertų vertinimu, jei Astravo AE įvyktų didesnio masto avarija, neigiamą radiologinį poveikį patirtų Lietuvos sostinė Vilnius ir 1/3 visos Lietuvos gyventojų.
  • Astravo aikštelė nėra tinkama AE statybai. Astravo aikštelė patenka į padidintos seisminės rizikos teritoriją Rytų Baltijos regione. Nuo 1616 m. šiame regione buvo užfiksuota apie 40 žemės drebėjimų, kurių magnitudė siekdavo 5 balus pagal Richterio skalę. 1987 m. vos 10 km nuo Astravo aikštelės įvyko net 2 žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 2,5 balus pagal Richterio skalę. Tai rodo padidintą  lokalų šios teritorijos seismingumą. Baltarusija taip pat nepateikia vienareikšmiškos informacijos apie aikštelės geologinę sandarą, karstinių reiškinių aktyvacijos galimybes, aikštelės tektoninę sandarą, tektoninių lūžių sistemą ir jos sąsajas su aktyvia Ašmenos lūžių sistema. Patys Baltarusijos mokslininkai 1993 m. atliktos studijos „Galimų vietų atominės elektrinės statybai (potencialių aikštelių) Baltarusijos Respublikos teritorijoje tiriamųjų darbų atlikimas“ ataskaitoje pažymėjo, kad įvertinus 28 potencialias aikšteles AE statybai Baltarusijoje, pagal geologinius parametrus Astravo aikštelė pripažinta kaip netinkama AE statybai.
  • Astravo AE statoma pažeidžiant Branduolinės saugos, Espo ir Orhuso konvencijas:

    • Lietuva, dvišaliu pagrindu negaudama Baltarusijos atsakymų į keliamus klausimus dėl Astravo AE projekto saugos, dar 2011 m. birželio 7 d. pateikė skundą Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) Įgyvendinimo komitetui. 2014 m. birželio 2-5 d. Ženevoje vykęs Espo konvencijos Šalių susitikimas patvirtino, kad Baltarusija, vystydama Astravo AE projektą pažeidė keturis konvencijos straipsnius:

      • Neinformavo Lietuvos visuomenės apie Astravo AE projektą (str. 2.6);

      • Netinkamai parengė PAV dokumentaciją (str. 4.2);

      • Nesurengė ekspertų konsultacijų (str. 5.(a));

      • Netinkamai priėmė sprendimą dėl statybų pradžios (str. 6.1 ir 6.2).

    • Baltarusija ignoruoja ne tik Lietuvos ir kitų regiono valstybių keliamus klausimus dėl Astravo AE, bet ir savo visuomenės susirūpinimą projekto sauga. 2014 m. birželio 30 d. – liepos 2 d. Mastrichte vykęs Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos) susitikimas taip pat patvirtino, kad Baltarusija pažeidė šios konvencijos nuostatas. Kadangi Lietuvos visuomenės teisės gauti informaciją apie Astravo AE projektą taip pat buvo pažeistos, 2015 m. kovo 25 d. Lietuva pateikė skundą Orhuso konvencijos Komitetui.

    • Lietuva laikosi pozicijos, kad Baltarusija pažeidė ir Branduolinės saugos konvenciją, nes:

      • Neįvertino Astravo AE galimo neigiamo poveikio žmonėms ir aplinkai netoli branduolinio objekto (str. 17.2);

      • Pasirinko aikštelę AE statybai nesikonsultuodama su kaimynine Lietuva (str. 17.4);

      • Neužtikrino, kad visose Astravo AE projekto vystymo procese dalyvaujančiose organizacijos būtų teikiamas aiškus prioritetas saugai (str. 10).

  • Kadangi Baltarusija planuoja Astravo AE reaktorių aušinimui naudoti Neries vandenį, Lietuva, pabrėždama šio projekto galimą įtaką Neries ir Nemuno upių baseinui, nuolat kelia Astravo AE projekto aplinkosaugos klausimus ir Helsinkio vandens konvencijoje. Pažymėtina, kad Lietuva su Baltarusija neturi teisinio reguliavimo, susijusio su Nemuno baseino vandens telkinių naudojimu ir apsauga, todėl Lietuva ragina Baltarusiją kuo greičiau pasirašyti dar nuo 2009 m. derinamą dvišalį Techninį protokolą dėl bendradarbiavimo Nemuno baseino valdymo klausimais ir baseino vandens atsakingo naudojimo.
  • Astravo AE nuolat vyksta itin rimti incidentai. Vien tik 2016 m. Astravo AE įvyko net 6 Lietuvai žinomi incidentai. Dviejų incidentų metu (2016 m. liepos 10 d. ir 2016 m. gruodžio 26 d.) buvo pažeisti du Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos Rosatom pagaminti reaktorių korpusai. Kadangi reaktoriaus korpusas yra vienas svarbiausių atominės elektrinės saugos komponentų, Lietuva laikosi pozicijos, kad incidentų metu pažeisti reaktoriaus korpusai yra netinkami ir turi būti pakeisti naujais. Nors Baltarusija pripažino, kad 2016 m. liepos 10 d. iš 4,5 m. aukščio nukritęs reaktoriaus korpusas privalo būti pakeistas, jis iki šiol dėl Rosatom kompanijos spaudimo yra laikomas Astravo aikštelėje, o reaktoriaus korpusas, kuris 2016 m. gruodžio 26 d. susidūrė su geležinkelio infrastruktūros stulpu, 2017 m. balandžio 1 d. pradėtas montuoti Astravo AE 1-ame bloke. Incidentai atskleidžia, kad Baltarusijos branduolinės saugos reguliatorius neatitinka svarbiausių tokioms institucijoms keliamų nepriklausomumo ir kompetencijos kriterijų ir yra valdomas Rosatom kompanijos. Incidentai Astravo AE taip pat rodo, kad projekto vystytojai susiduria su sisteminėmis problemomis: žema darbo saugos kultūra, neužtikrinama darbų kokybės kontrolė, nesilaikoma instrukcijų, viešojoje komunikacijoje dominuoja informacijos slėpimo ir neigimo, o ne atvirumo ir skaidrumo principai.
  • Baltarusija akivaizdžiai manipuliuoja TATENA SEED misija. Nuo oficialios Astravo AE statybų pradžios 2013 m., Lietuva reikalauja, kad Baltarusija priimtų TATENA SEED (angl. Site and External Events Design) misiją, kuri atliktų išsamų Astravo aikštelės tinkamumo Baltarusijos AE statybai įvertinimą. Analogišką rekomendaciją 2014 m. pateikė ir Espo konvencija bei Branduolinės saugos konvencija. Tik po 4 metų nuolatinio spaudimo, Baltarusija 2017 m. sausio 16-20 d. buvo priversta pasikviesti TATENA SEED misiją. Tačiau, kaip Lietuvą informavo TATENA atstovai, tai buvo nepilna SEED misija. Misijos apimtis, kurią pagal galiojančias taisykles nustatė pati Baltarusija, apsiribojo tik neesminiais projekto vertinimais, o patys svarbiausi vertinimai dėl aikštelės seisminio ir geologinio tinkamumo atominės elektrinės statybai bei poveikio aplinkai, nebuvo atlikti. Nors TATENA misija vertino tik labai siaurą klausimų spektrą (įvertino tik 1,5 iš 6 kriterijų), Baltarusija manipuliuodama viešojoje erdvėje daro apibendrinančias išvadas apie neva pilną aikštelės vertinimą ir komunikuoja apie tariamą Astravo AE projekto sėkmę. Lietuva įsitikinusi, kad atlikus pilnos apimties SEED misiją, kuri įvertintų Astravo aikštelės tyrimus, parinkimo kriterijus ir jos tinkamumą AE statybai, išvados būtų neigiamos.  
  • Astravo AE neatlaikys sunkaus lėktuvo kritimo. Remiantis 2013 m. Vakarų Europos branduolinės saugos reguliatorių asociacijos (WENRA) rekomendacija, visų naujai statomų atominių elektrinių konstrukcijos privalo atlaikyti sunkaus lėktuvo kritimo poveikį. Ši rekomendacija, priimta atsižvelgiant į avarijos Fukušimos AE padarinius, taikoma nepaisant tokio įvykio tikimybės bei neatsižvelgiant į nustatytus oro koridorius. Nors Lietuva reikalauja, kad Baltarusija įvertintų sunkaus lėktuvo kritimo poveikį Astravo AE, Baltarusija atsisako tai padaryti. Lietuvos reikalavimai pagrįsti Suomijos patirtimi: Suomija, Hanhikivi pusiasalyje statanti analogišką Rosatom suprojektuotą atominę elektrinę AES-2006, nustatė, kad jos konstrukcijos negali atlaikyti sunkaus lėktuvo kritimo. Suomijai pareikalavus, Rosatom sutiko pakoreguoti pradinį AE projektą ir sustiprinti reaktoriaus apsauginį gaubtą.
  • Lietuvos susirūpinimą branduoline sauga Baltarusijoje vystant AE projektą palaiko Europos Sąjungos institucijos, regiono valstybės ir JAV. Lietuvos pastangomis pavyko pasiekti, kad branduolinės saugos ES kaimynystėje klausimas, įskaitant ir raginimą atlikti rizikos ir atsparumo vertinimo testus (angl. stress tests) kaimyninėse ES šalyse, būtų įtvirtintas ES politinėje darbotvarkėje ir svarbiausiuose dokumentuose, įskaitant Europos vadovų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos išvadas. Europos Parlamentas 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. priimtose rezoliucijose taip pat akcentavo, kad Astravo AE privalo atitikti aukščiausius tarptautinius saugos standartus ir šie klausimai turėtų būti keliami ES lygiu. 2017 m. kovo 17 d. Lenkija išreiškė paramą Lietuvos susirūpinimui dėl Astravo AE saugos ir pabrėžė, kad nesiruošia pirkti elektros energijos, pagamintos Astravo AE. 2017 m. kovo 28 d. JAV kongresmenas, JAV Kongreso Aplinkosaugos pakomitečio pirmininkas John Shimkus Kongreso posėdyje išreiškė gilų susirūpinimą dėl Astravo AE keliamų grėsmių, ypač akcentuodamas projekto branduolinės saugos, saugumo bei geopolitinius aspektus, ir išreiškė pritarimą Lietuvos pozicijai.
  • Astravo AE neva fizinei apsaugai užtikrinti Baltarusija įkūrė specialų karinį vienetą Nr. 7434, dislokuotą Astrave, vos 13 km nuo Lietuvos sienos. Karinis personalas mokomas ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kazachstane. 2016 m. Astrave buvo pradėta kurti priešlėktuvinės gynybos bazė tariamoms grėsmėms Astravo AE atremti. Paprastai atominių elektrinių fizine sauga rūpinasi privačios saugos kompanijos, o ne valstybės ginkluotosios pajėgos. Toks Baltarusijos sprendimas visų pirma patvirtina geopolitinius projekto kėslus.
  • Astravo AE yra geopolitinis projektas, stokojantis bet kokio ekonominio pagrįstumo. 2013 m. balandžio 30 d. Baltarusijos Prezidentas Aleksandras Lukašenka savo kalboje Baltarusijos valstybiniame žemės ūkio techniniame universitete pareiškė: „Mūsų atominė elektrinė ir Rusijos atominė elektrinė Kaliningrade yra žuvies ašaka Europos Sąjungos ir Baltijos valstybių gerklėje“. Kad AE projektas būtų ekonomiškai pagrįstas, jis, visų pirma, turi turėti vartotojų rinką. 2-asis Astravo AE blokas statomas išimtinai elektros eksportui, tačiau Baltarusija tokios rinkos neturi.
  • Tai patvirtina 2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos Seime vienbalsiai priimtas įstatymas dėl būtinųjų priemonių skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių. Remiantis šiuo įstatymu, elektros energija, pagaminta nesaugioje Astravo AE, negalės patekti į Lietuvos rinką. Taip pat bus užkirstas kelias Baltarusijai pasinaudoti Lietuvos elektros jungtimis bei Kruonio HAE siekiant elektros eksporto į kitas Europos valstybes.
  • Strateginis Lietuvos ir Baltijos valstybių tikslas – elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos sistema. Šis projektas yra gyvybiškai svarbus siekiant pilnavertės integracijos į ES energetikos rinką ir galutinės energetinės nepriklausomybės. Lietuva ir toliau rengsis desinchronizacijai nuo BRELL elektros žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, ir kartu su Estija, Latvija ir Lenkija tęs pasirengimo sinchronizacijos su Europos elektros sistema darbus.

Lietuva ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su Baltijos ir Šiaurės šalimis, Lenkija, partneriais ES ir NATO, siekdama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į nuolatinius ir rimtus pažeidimus Astravo AE. Lietuva ragina Espo konvencijos Šalių susitikimą, kuris vyks 2017 m. birželio 13-16 d. Minske, įvertinti Lietuvos argumentus dėl Baltarusijos daromų tarptautinių normų pažeidimų ir priimti atitinkamus sprendimus dėl pažeidimų Astravo AE.   

Susijusios naujienos Visos naujienos »
Foto is renginio.jpg

Rugsėjo 14 dieną Juodkalnijoje Orhuso konvencijos šalių susitikimas pripažino, kad Baltarusija, vystydama Astravo atominės elektrinės (AE) projektą, pažeidė šios konvencijos ginamą visuomenės teisę gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkos apsaugos klausimais. Tai jau trečias kartas, kai konstatuojama, jog Baltarusija nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų pagal Orhuso konvenciją.

Astravo atominės elektrinės (AE) klausimas susilaukė išskirtinio tarptautinės bendruomenės dėmesio Espo konvencijos Šalių susitikime, vykusiame birželio 13-16 d. Minske. Nepaisant intensyvių ir sunkių diskusijų, susitikimas Minske baigėsi taip ir nepriėmus papildomų sprendimų ne tik dėl Astravo AE, bet ir dėl kitų šios konvencijos rėmuose iškeltų bylų. Tai reiškia, kad lieka galioti 2014 m. priimtas Espo konvencijos Šalių susitikimo sprendimas, kuris pripažino, kad Baltarusija, vystydama Astravo AE projektą, pažeidė keturis konvencijos straipsnius.

Daugiašaliai santykiai »

Naujienlaiškio prenumerata